Diaphysis — Di*aph y*sis, n. [Gr. ? a growing through; dia through + ? to bring forth.] 1. (Bot.) An abnormal prolongation of the axis of inflorescence. [1913 Webster] 2. (Anat.) The shaft, or main part, of a bone, which is first ossified. [1913 Webster] … The Collaborative International Dictionary of English
diaphysis — [dī af′ə sis] n. pl. diaphyses [dī af′əsēz΄] [ModL < Gr, line of separation, spinous process of the tibia < diaphyein, to grow through < dia , through + phyein, to bring forth: see PHYSIC] the shaft of a long bone, as distinguished from… … English World dictionary
diaphysis — An elongated rodlike structure, as the part of a long bone between the epiphysial extremities. The shaft of a long bone, as distinguished from the epiphyses, or extremities, and apophyses, or outgrowths. SYN: shaft [TA]. [G. a growing between] *… … Medical dictionary
Diaphysis — diafizė statusas T sritis gyvūnų raida, augimas, ontogenezė, embriologija atitikmenys: lot. Diaphysis ryšiai: platesnis terminas – kauliniai griaučiai … Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai
Diaphysis — ilgojo kaulo vidurinė dalis statusas T sritis gyvūnų anatomija, gyvūnų morfologija atitikmenys: lot. Diaphysis ryšiai: platesnis terminas – kaulų mokslas siauresnis terminas – ilgojo kaulo tarpkūnis sinonimas – kaulo kūnas sinonimas – diafizė … Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai
Diaphysis — vidurinė ilgojo kaulo dalis statusas T sritis histologija, ląstelių chemija, histologinė chemija, audinių kultūra atitikmenys: lot. Diaphysis ryšiai: platesnis terminas – kaulas sinonimas – diafizė … Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai
Diaphysis — diafizė statusas T sritis embriologija atitikmenys: lot. Diaphysis ryšiai: platesnis terminas – kremzliniai griaučiai … Medicininės histologijos ir embriologijos vardynas
Diaphysis — vidurinė kaulo dalis statusas T sritis histologija atitikmenys: lot. Diaphysis ryšiai: platesnis terminas – kaulų struktūra sinonimas – diafizė … Medicininės histologijos ir embriologijos vardynas
diaphysis — noun (plural diaphyses) Etymology: New Latin, from Greek, spinous process of the tibia, from diaphyesthai to grow between, from dia + phyein to bring forth more at be Date: 1831 the shaft of a long bone • diaphyseal or diaphysial … New Collegiate Dictionary
diaphysis — diaphysial, diaphyseal /duy euh fiz ee euhl/, adj. /duy af euh sis/, n., pl. diaphyses / seez /. Anat. the shaft of a long bone. [1825 35; < NL < Gk, equiv. to diaphý(esthai) to grow between + sis SIS] * * * … Universalium
