gyve
21gyventi — ( ęti), ẽna, ẽno 1. intr., tr. gyvam būti, egzistuoti: Mums kasdien prasmingiau vis gyventi rš. Kolūkiečiai pradėjo gvventi geriau ir kultūringiau (sov.) sp. Gyventi taip malonu! P.Cvir. Kaip ten gyvena motutė, mylimas draugas, sesuo? S.Nėr.… …
22gyvenimas — gyvẽnimas sm. (1) → gyventi. 1. buvimas, egzistavimas; būvis, buitis: Dabar aš pradedu naują gyvenimą V.Mont. Mūs gyvenimas – pergalės šventė rš. Gyvenimą ir ateitį naują jūs statot! K.Kors. Prasidėjo gyvenimas visiškai kitas, naujas, šviesus ir …
23gyventojas — ( is K, us S.Dauk), a smob. (1) 1. kas kur gyvena: Gyventojai priešinosi okupantams, nepaisydami žiauriausių bausmių sp. Jie įsileidė gyventojį (įnamį) Jnšk. Gyventojų tirštumas gali būti įvairiai matuojamas Enc. Miesteliukas nedidelis, gyventojų …
24gyventuvė — sf. (1) 1. gyvenamoji vieta: Upei užšalus, tie briedžiai bene veik į savo gyventuvę ... sugrįš LC1885,2. Prūsų nusidavimuose nesiranda nei vienos gyventuvės, kuri už savo tėviškę tiek vargų ... būtų kentėjusi, nekaip Klaipėda Kel1881,228. 2.… …
25gyvėsis — gyvė̃sis, ė smob. (2) besveikatis, liguistas žmogus: Kiek naudos iš to gyvė̃sio? Mrj. Ji tokia gyvė̃sė Vlkv …
26give — Gyve Gyve (j[imac]v), n. [Of Celtic origin; cf. W. gefyn, Ir. geibhionn, Gael. geimheal.] A shackle; especially, one to confine the legs; a fetter. [Written also {give}.] [1913 Webster] Like a poor prisoner in his twisted gyves. Shak. [1913… …
27gyvėti — vksm. Pókalbis vi̇̀s labiaũ gyvėjo …
28gyvelė — gyvẽlė sf. (2) „?“: Kad tave gyvẽlė – tai žmogus! Dglš …
29gyvenimiškas — gyvẽnimiškas, a adj. (1) BŽ142 → gyvenimas 1: Ištisos mano aprašomų scenų, apysakų dalys, siužetai ir net atskiri išsireiškimai turi realų, gyvenimišką pagrindą P.Cvir. Ji manė esanti gudresnė, gyvenimiškesnė už savo žilagalvį tėvą rš. Jis turi… …
30gyvensena — sf. (1) BŽ305 gyvenimo būdas: Ant maža žeme sunki gyvensena Skd. „Paukštis kilo, plunksnos krito“, teip ir su žmogaus gyvensena Šts. Gyvulininkystė buvo susijusi su klajokline gyvensena rš …
