supykti — supỹkti intr. 1. R143, K, Sd, Slk užsirūstinti, užsiširdyti: Plykt, supỹks kaip liepsna ir atsileidžia greitai J. Taip supỹko, kad šuo kraujį nebūtum lakęs anudums J. Tai tu man taip supyk žmogui! J.Jabl. Kaip supyks, visa sudraskys Šd.… … Dictionary of the Lithuanian Language
supyškinti — 1. intr. supliauškinti: Velnias supyškina su botagu BsMtI17. 2. tr. sudaužyti, sunaikinti: Aš tavo tuos prietaisus tuojau supyškinsiu Vv. Žirgus duos. Karius. Su jais supyškinsim priešų galybę B.Sruog. 3. tr. sušaudyti: Už vieną žodį dešimtis… … Dictionary of the Lithuanian Language
sūpynės — sūpỹnės sf. pl. (2) KŽ, DŽ1, Vlkv, supỹnės (2), sū̃pynės (1) Sd, NmŽ žr. sūpuoklės: 1. Pakarkit (pakabinkit) sūpynes [per Užgavėnes] J.Jabl. Velykos, o tai virves skūnė[je] pririšdavo – vaikams suptis supỹnės Tlž. Mums besisupant, trūko… … Dictionary of the Lithuanian Language
sūpynė — sūpỹnė sf. (2) K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Alk supỹnė (2) NdŽ; N, L, sū̃pynė (1) KlbXIV62, DūnŽ, Vgr, Rdn, Kv, Up žr. sūpynės: 1. Sū̃pynė pritaisyta iš dviejų virvių ir lentos J. Ans sūpynę pasiejo į balkį ant virvių J. Pasirišdavom sū̃pynes ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
supykinti — supỹkinti žr. supykdyti: 1. H170, K, P, J, Trš, Gršl Pirma verkdavo, jeigu kas supykindavo I.Simon. Supykinau motynėlę, maža bebūdama JV987. Kasžin kur ten gaspadorius žaltį supykinęs BsMtI153. 2. refl. Aš ilgus metus išgyvenau [vedęs], atsitiko … Dictionary of the Lithuanian Language
supylioti — iter. supilti. 1. supilstyti: Vyną iš verpelės supyliok į plėčkas J. Supyliojo, kas liko, – ėskiat Krš. Pieną į puodelius supylioti reik KlvrŽ. 2. sukratyti, suberti. | refl. tr.: Jau susipyliojom kviečius, galiam važiuoti Užv. pylioti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
sūpyklos — sūpỹklos sf. pl. (2), supỹklos (2) žr. sūpuoklės: 1. Elzė tučtuojau įkibo stipriai rankomis į sėdimą lentą, nes iš karto pasijuto įsisiūbavusių supyklų tai aukštyn blaškoma, tai žemyn mėtoma Pt. 2. Mažiem vaikam prie lovai būdavo sūpỹklos Antr … Dictionary of the Lithuanian Language
supylinti — intr. suduoti, sušerti: Vincus kad supylino Adomui per ausį, tai net sužaibė Vrn. pylinti; įpylinti; supylinti … Dictionary of the Lithuanian Language
supypinti — intr. staigiai pasignalizuoti: Privažiavęs iš patylių ka supypino prie pat ausų – nė just nepajutau, kaip antropus griovio atsidūriau! Škn. pypinti; išpypinti; papypinti; supypinti … Dictionary of the Lithuanian Language
sūpyklės — sūpỹklės sf. pl. (2) KŽ, DŽ1, Št, Kvr, supỹklės (2) DŽ, NdŽ žr. sūpuoklės 1: Žiūrėk, kad man iš supyklių neiškristum! Tada nė namo nepareik! Bsg. Eidavo per Velykas supyklėse pasisupti rš … Dictionary of the Lithuanian Language
